Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama kaip turėtume gyventi savo gyvenimą
Efeziečiams 4 : 29 – 32
29 Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų; kalbėkite vien kas gera, kas prireikus ugdo ir duoda malonę klausytojams.
30 Ir neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria esate paženklinti atpirkimo dienai.
31 Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės, riksmai ir piktžodžiavimai su visomis piktybėmis.
32 Verčiau būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus.
Kolosiečiams 1 : 10
10 kad elgtumėtės, kaip verta Viešpaties, ir jam tobulai patiktumėte, nešdami visokių gerų darbų vaisių ir augdami Dievo pažinimu,
Efeziečiams 4 : 25
25 Tad, pametę melus, kiekvienas kalbėkite tiesą savo artimui, nes mes esame vieni kitų nariai.
Psalmynas 119 : 1 – 176
1 א [54] Laimingi, kurių kelias be priekaišto, kurie gyvena pagal VIEŠPATIES Įstatymą.
2 Laimingi, kas laikosi jo įsakų ir ieško jo visa širdimi,
3 nedaro nieko pikta, bet eina jo keliais.
4 VIEŠPATIE, tu davei savo įsakymus, kad jie būtų uoliai vykdomi.
5 O, kad būčiau tvirtas, laikydamasis tavo įstatų kelių!
6 Niekuomet nebūsiu sugėdintas, jei įsižiūrėsiu į visus tavo įsakymus.
7 Dora širdimi tave šlovinsiu, kai išmoksiu teisius tavo įsakus.
8 Laikysiuosi tavo įstatų, o tu niekada nepalik manęs!
9 ב Kaip gali jauni žmonės nepalūžti savo kelyje? — Laikydamiesi tavo žodžių.
10 Visa širdimi tavęs ieškau, neleisk man nuklysti nuo tavo įsakymų.
11 Branginu širdyje tavo žodį, kad tau nenusidėčiau.
12 Būk pašlovintas, VIEŠPATIE! Išmokyk mane savo įstatų.
13 Kartoju lūpomis visus tavo burnos sprendimus.
14 Džiaugiuosi tavo kelio įsakais kaip visais turtais.
15 Gilinuosi į tavo įsakymus ir įsižiūriu į tavo kelius.
16 Mėgaujuosi tavo įstatais, paisysiu tavo žodžio.
17 ג Būk dosnus savo tarnui, kad galėčiau gyventi, laikydamasis tavo žodžio.
18 Atmerk man akis, kad galėčiau suprasti tavo Įstatymo nuostabius vaisius.
19 Gyvenu tik kaip ateivis žemėje, tad neslėpk nuo manęs savo įsakymų.
20 Man širdis alpsta nuo ilgesio, dieną naktį ieškau tavo sprendimų.
21 Tu grasini įžūliesiems — prakeiktiesiems, kurie nuklysta nuo tavo įsakymų.
22 Išlaisvink mane nuo pajuokos ir užgaulių, nes laikausi tavo įsakų.
23 Nors didžiūnai suėjo ir sąmokslauja prieš mane, tavo tarnas rūpinsis tavo įstatais.
24 Tavo įsakai man žavūs, jie man patarėjai.
25 ב Parblokštas guliu dulkėse, tad atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.
26 Kai parodžiau savo siekius, tu mane išklausei, tad mokyk mane savo įsakų.
27 Padėk man suprasti tavo įsakų kelią, ir aš žavėsiuosi tavo nuostabiais darbais.
28 Esu skausmo žudomas, tad palaikyk mane, kaip esi pažadėjęs.
29 Neleisk man eiti klystkeliais, būk geras man ir mokyk savo Įstatymo.
30 Pasirinkau ištikimybės kelią, mano kelrodis — tavo sprendimai.
31 Tvirtai laikausi tavo įsakų; neleisk man, VIEŠPATIE, patirti gėdos.
32 Bėgu tavo įsakymų keliu, nes tu man duodi imlią širdį.
33 ה Mokyk mane, VIEŠPATIE, savo įstatų kelio, ir jo laikysiuosi dieną naktį.
34 Suteik man įžvalgos laikytis tavo Įstatymo ir visa širdimi jam paklusti.
35 Vesk mane savo įsakymų taku, nes tai man labai rūpi.
36 Palenk mano širdį į savo įsakus, o ne į savanaudį pelną.
37 Nugręžk mano akis nuo to, kas tuščia, laikyk mane gyvą savo keliuose.
38 Laikykis man, savo tarnui, duoto pažado, pažado, kurį davei tavęs pagarbiai bijantiems.
39 Nugręžk nuo manęs užgaules, kurių bijausi, nes tavo sprendimai geri.
40 Juk žinai, kad ilgiuosi tavo įsakų, tad suteik man naują gyvenimą, nes tu esi teisus!
41 ז Tepasiekia mane, VIEŠPATIE, tavo gerumas, tavo išganymas, kaip esi pažadėjęs.
42 Tuomet galėsiu atsakyti mano užgauliotojams, nes tavo žodžiu pasitikiu.
43 Įgalink mane visados sakyti tiesą, nes mano viltis — tavo sprendimai.
44 Paklusiu tavo Įstatymui visados — per amžių amžius.
45 Eisiu erdviu keliu, nes ieškojau tavo įsakų.
46 Kalbėsiu apie tavo įsakus ir nesigėdinsiu karalių akivaizdoje.
47 Mėgaujuosi tavo įsakymais, nes juos myliu.
48 Gerbiu ir myliu tavo įsakymus, — gilinuosi į tavo įstatus.
49 ז Atmink savo pažadą man, savo tarnui, kuriuo davei man vilties.
50 Net kančioje esu paguostas, nes tavo pažadas mane gaivina.
51 Nors įžūlieji visados iš manęs šaiposi, nuo tavo Įstatymo nenusigręžiu.
52 Kai prisimenu senuosius tavo sprendimus, VIEŠPATIE, pasiguodžiu jais.
53 Kai matau nedorėlius, nepaisančius tavo Įstatymo, mane apima pyktis.
54 Tavo įstatai — mano giesmės šerdis, kur tik apsigyvenu.
55 Naktį atsimenu, VIEŠPATIE, tavo vardą ir paklūstu tavo Įstatymui.
56 Tai mano laimė, nes laikiausi tavo įsakų.
57 ח VIEŠPATS mano dalis; aš pasiryžau laikytis tavo žodžių.
58 Maldauju tave iš visos širdies, būk man gailestingas, kaip esi pažadėjęs!
59 Kai pergalvoju tavo kelius, kreipiu savo kojas į tavo įsakus.
60 Skubu nedelsdamas laikytis tavo įsakymų.
61 Nors nedorėlių virvės mane apipynė, tavo Įstatymo nemetu.
62 Vidurnaktį keliuosi tavęs šlovinti dėl tavo teisių sprendimų.
63 Esu pagarbiai tavęs bijančiųjų bičiulis, visų tų, kurie laikosi tavo įsakų.
64 Tavo gerumo, VIEŠPATIE, kupina žemė; mokyk mane savo įstatų.
65 ט Tu buvai geras man, savo tarnui, VIEŠPATIE, kaip buvai pažadėjęs.
66 Mokyk mane sveikos nuovokos ir pažinimo, nes pasitikiu tavo įsakymais.
67 Prieš nubaudžiamas nuklysdavau, bet dabar laikausi tavo įsakų.
68 Geras esi ir gera darai, tad mokyk mane savo įstatų.
69 Įžūlieji šmeižia mane melais, o aš visa širdimi laikausi tavo įsakų.
70 Jų širdis atbukusi ir nutukusi, o aš mėgaujuosi tavo Įstatymu.
71 Gera man, kad skyrei tokią bausmę — išmokti tavo įstatų.
72 Tavo duotas Įstatymas man brangesnis už tūkstantį aukso ir sidabro gabalų.
73 י Tavo rankos padarė mane ir sukūrė; padėk man suvokti, kad reikia mokytis tavo įsakymų.
74 Tavęs pagarbiai bijantieji matydami mane džiūgaus, kad aš sudėjau viltį į tavo žodį.
75 Žinau, VIEŠPATIE, kad teisūs tavo sprendimai ir kad dėl to mane nubaudei, jog esi ištikimas.
76 Tepaguodžia mane tavo gerumas, kaip savo tarnui esi pažadėjęs.
77 Tepasiekia mane tavo gailestingumas, kad būčiau gyvas, nes tavo Įstatymas man žavus.
78 Tebūna sugėdinti įžūlieji, nes melu jie nuskriaudė mane; o aš gilinsiuosi į tavo įsakus.
79 Tesueina pas mane pagarbiai tavęs bijantieji, visi tie, kurie žino tavo įsakus.
80 Tebūna mano širdis be ydos pagal tavo įstatus, kad nebūčiau sugėdintas.
81 כ Mano širdis ilgisi tavo išganymo, aš dedu viltį į tavo žodžius.
82 Akis pražiūrėjau, laukdamas, kas tavo žadėta, ir klausiu: „Kada mane paguosi?“
83 Nors tapau panašus į sutrešusį vynmaišį, tavo įstatų neužmiršau.
84 Kiek ilgai tavo tarnas turi kęsti? Kada pašauksi į teismą mano persekiotojus?
85 Įžūlieji iškasė man duobes; jie šaiposi iš tavo Įstatymo.
86 Visi tavo įsakymai man galioja; be priežasties esu persekiojamas, tad padėk man!
87 Nors jie beveik pribaigė mane žemėje, aš neapleidau tavo įsakų.
88 Dėl savo gerumo leisk man gyventi, idant laikyčiausi tavo duotų įsakų.
89 ל Tavo žodis, VIEŠPATIE, tveria amžinai, tvirtai stovi danguje.
90 Tavo ištikimybė trunka per visas kartas; tu padėjai į vietą žemę, ir ji tebestovi.
91 Visa tveria ligi šiol, kaip tavo nuspręsta, nes visa tarnauja tau.
92 Jeigu tavo Įstatymas nebūtų man džiaugsmo šaltinis, būčiau pražuvęs varge.
93 Per amžius neužmiršiu tavo įsakų, nes per juos išlaikei mane gyvą.
94 Tavo esu, tad gelbėk mane, nes aš neatsidžiaugiu tavo įsakais.
95 Nedorėliai kėsinasi mane pražudyti, bet aš gilinuosi į tavo įsakus.
96 Pamačiau, kad visi dalykai riboti, bet tavo įsakymas beribis.
97 מ O, kaip aš branginu tavo Įstatymą! Mąstau apie jį visą dieną.
98 Tavo įsakymas padaro mane išmintingesnį už priešus, nes jis nuolat su manimi.
99 Įgijau daugiau įžvalgos už savo mokytojus, nes tavo įsakai — mano užsiėmimas.
100 Įgijau daugiau supratimo už seniūnus, nes laikausi tavo įsakų.
101 Į jokį nedorą kelią kojos nekėliau, idant laikyčiausi tavo žodžio.
102 Nuo tavo sprendimų nenutolau, nes tu pats esi mano mokytojas.
103 Kokie malonūs tavo žodžiai mano gomuriui, saldesni už medų mano burnai!
104 Iš tavo įsakų įgyju išminties, todėl nekenčiu jokio sukto kelio.
105 נ Tavo žodis — žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui.
106 Laikysiuosi savo iškilmingos priesaikos paklusti tavo teisiems sprendimams.
107 Esu sielvarto baisiai nukamuotas; VIEŠPATIE, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.
108 Priimk mano laisvas šlovės atnašas, VIEŠPATIE, ir mokyk mane savo įsakų.
109 Nors mano gyvastis nuolat pavojuje, tavo Įstatymo niekada neužmirštu.
110 Nedorėliai spendė man žabangus, bet nuo tavo įsakų nenukrypau.
111 Tavo įsakai — mano amžinas paveldas, nes jais žavisi mano širdis.
112 Širdimi stengiuosi vykdyti tavo įstatus amžinai, iki pat galo.
113 ס Nepakenčiu suktos širdies žmonių, bet myliu tavo Įstatymą.
114 Tu mano užuovėja ir skydas, mano viltis tavo žodyje.
115 Atstokite nuo manęs, piktadariai; aš laikysiuosi savo Dievo įsakymų.
116 Stiprink mane gyvenime, kaip esi pažadėjęs, neleisk mano vilčiai niekais nueiti.
117 Padėk man, kad būčiau saugus ir visada branginčiau tavo įstatus.
118 Tu atmeti visus, kurie nuklysta nuo tavo įstatų, nes suktos jų užmačios tuščios.
119 Atliekomis laikai visus žemės nedorėlius, todėl aš myliu tavo įsakus.
120 Iš tavo baimės šiurpas apima mano kūną, esu kupinas pagarbios baimės tavo sprendimams.
121 ע Dariau, kas teisinga ir teisu; tad nepalik manęs mano engėjams.
122 Laiduok savo tarno gerovę, neleisk įžūliems žmonėms manęs engti.
123 Akis pražiūrėjau, laukdamas tavo išganymo ir tavo teisaus pažado įvykdymo.
124 Elkis su savo tarnu pagal savo ištikimąją meilę ir mokyk mane savo įstatų.
125 Aš tavo tarnas, tad duok išminties, idant pažinčiau tavo įstatus.
126 Jau metas veikti VIEŠPAČIUI, nes tavo Įstatymas pažeidžiamas.
127 Tikrai aš myliu tavo įsakymus labiau už auksą, net už gryną auksą.
128 Tikrai aš tvarkau savo žingsnius pagal tavo įsakus ir nekenčiu jokio sukto kelio.
129 פ Nuostabūs tavo įsakai, todėl jų laikausi.
130 Tavo žodžių aiškinimas apšviečia, pamoko įžvalgos net neišmanėlius.
131 Atvira burna godžiai kvėpuoju, nes ilgiuosi tavo įsakymų.
132 Pažvelk į mane ir būk man maloningas, kaip visiems, kurie brangina tavo vardą.
133 Neleisk man suklupti, kaip esi pažadėjęs, ir niekada neleisk, kad pikta mane nugalėtų.
134 Atpirk mane nuo žmonių, kurie mane engia, kad laikyčiausi tavo įsakų.
135 Tešviečia tavo veidas tavo tarnui, temoko mane tavo įstatų.
136 Mano akys liejo ašarų upelius dėl to, kad žmonės nepaklūsta tavo Įstatymui.
137 צ Tu teisus, VIEŠPATIE, teisūs tavo sprendimai.
138 Tu išleidai teisius įsakus, jie nepajudinamai tvirti.
139 Mane apmaudas graužia lyg ugnis, nes mano priešai nepaiso tavo žodžių.
140 Koks tikras tavo pažadas! Tavo tarnas jį myli.
141 Nors esu menkutis ir niekinamas, tavo įsakų laikausi.
142 Tavo teisumas — amžinas teisumas, ir tavo Įstatymas — tiesa.
143 Nors vargas ir skausmas ištiko mane, tavo įsakymai mane žavi.
144 Tavo įsakai teisūs per amžius; padėk man suprasti, idant gyvenčiau.
145 ק Iš visos širdies šaukiu: išklausyk mane, VIEŠPATIE, ir aš paklusiu tavo įstatams!
146 Šaukiuosi tavęs: išgelbėk mane, ir aš laikysiuosi tavo įsakų.
147 Prieš aušrą keliuosi šauktis pagalbos, sudedu viltis į tavo pažadą.
148 Kiekvieną nakties sargybą mano akys sveikina, kai svarstau tavo žodį.
149 Kadangi tavo gerumas ištikimas, išgirsk mano balsą, VIEŠPATIE, išlaikyk mane gyvą, nes esi teisingas.
150 Artinasi tie, kurie į mane kėsinasi, nutolę nuo tavo Įstatymo.
151 Bet tu, VIEŠPATIE, esi arti, ir tavo įsakymai tikri.
152 Seniai apie tavo įsakus patyriau, kad tu juos skyrei būti per amžius.
153 ר Pažvelk į mano skausmą ir gelbėk mane, nes aš neužmiršau tavo Įstatymo.
154 Užstok mane ir atpirk, išgelbėk, kaip esi pažadėjęs.
155 Nedorėliai nebus išgelbėti, nes tavo įstatų jie neieško.
156 Didis tavo gailestingumas, VIEŠPATIE, tad išgelbėk mane, kaip esi pažadėjęs.
157 Turiu daug priešų ir engėjų, bet nuo tavo įsakų nenukrypau.
158 Žvelgiu į neištikimus žmones ir bjauriuosi, nes jie nesilaiko tavo žodžių.
159 Žiūrėk, kaip aš branginu tavo įsakus, tad išgelbėk mane, kaip tinka tavo gerumui.
160 Tiesa — tavo žodžio šerdis, kiekvienas tavo teisus sprendimas tveria amžinai.
161 ש Didžiūnai persekioja mane be priežasties, bet mano širdis pagarbiai žiūri į tavo žodžius.
162 Mėgaujuosi tavo žodžiu, kaip žmogus paėmęs didelį grobį.
163 Nekenčiu ir bjauriuosi melu, bet myliu tavo Įstatymą.
164 Šlovinu tave kasdien septynis kartus, nes teisūs tavo sprendimai.
165 Didi ramybė mylintiems tavo Įstatymą; jiems nėra suklupimo akmens.
166 Laukiu viltingai tavo išganymo, VIEŠPATIE, ir vykdau tavo įsakymus.
167 Laikausi tavo įsakų, nepaprastai juos branginu.
168 Laikausi tavo įsakų ir pamokymų, nes tu matai mano kelius.
169 ת Tepasiekia tave, VIEŠPATIE, mano šauksmas; padėk man suprasti, kaip esi pažadėjęs.
170 Tepasiekia tave mano maldavimas, išgelbėk mane pagal savo pažadą.
171 Iš mano lūpų veršis šlovės giesmė, nes tu mokai mane savo įstatų.
172 Mano liežuvis giedos apie tavo pažadą, nes teisūs visi tavo įsakymai.
173 Tebūna tavo ranka pasiruošusi man padėti, nes pasirinkau tavo įsakus.
174 Ilgiuosi tavo išganymo, VIEŠPATIE, ir žaviuosi tavo Įstatymu.
175 Leisk man gyventi ir tave šlovinti, tepalaiko mane tavo sprendimai.
176 Klajoju lyg paklydusi avis; surask savo tarną, nes aš neužmiršau tavo įsakymų.
Kolosiečiams 3 : 12 – 17
12 Taigi jūs, Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu.
13 Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite.
14 Viršum viso šito tebūna meilė, kuri yra tobulumo raištis.
15 Jūsų širdyse teviešpatauja Kristaus ramybė, į kurią esate pašaukti viename kūne. Būkite dėkingi!
16 Kristaus žodis tegyvuoja jumyse vaisingai. Mokykite ir raginkite vieni kitus visokeriopa išmintimi; su dėkinga širdimi giedokite Dievui psalmes, himnus ir dvasines giesmes.
17 Ir visa, ką tik darytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu, per jį dėkodami Dievui Tėvui.
Hebrajams 12 : 12 – 16
12 Todėl pakelkite nuleistas rankas, ištieskite pasilpusius kelius
13 ir vaikščiokite, palikdami tiesius pėdsakus, kad kas luoša, neišnirtų, bet verčiau sugytų.
14 Siekite santaikos su visais, siekite šventumo, be kurio niekas neregės Viešpaties.
15 Žiūrėkite, kad kas nors nenustotų Dievo malonės, kad kokia karti žalinga šaknis neišleistų daigų ir daugelis ja nesusiterštų,
16 kad neatsirastų ištvirkėlių ir šventenybių niekintojų kaip Ezavas, už valgio kąsnį pardavęs pirmagimio teises.
2 Petro 3 : 1 – 18
1 Mylimieji, tai jau antras laiškas, kurį jums rašau. Šiais laiškais aš žadinu jūsų tyras mintis prisiminimais,
2 kad atsimintumėte šventųjų pranašų iš anksto paskelbtus žodžius ir jūsų apaštalų perduotą Viešpaties ir Gelbėtojo įsakymą.
3 Pirmiausia turite žinoti, kad paskutinėmis dienomis pasirodys šaipūnai, kupini pajuokos. Jie gyvens savo geiduliais
4 ir kalbės: „Kur jo pažadėtas atėjimas? Juk nuo to laiko, kai užmigo protėviai, visa pasilieka kaip buvę nuo sutvėrimo pradžios“.
5 Mat jiems, to norintiems, lieka paslėpta, kad nuo seno buvo dangūs ir žemė, iš vandens ir per vandenį sutvarkyta Dievo žodžiu.
6 Todėl ir ano meto pasaulis žuvo, vandeniu aptvindytas.
7 O dabartiniai dangūs ir žemė tuo pačiu žodžiu yra palaikomi ugniai, saugomi teismo ir bedievių žmonių žuvimo dienai.
8 Tačiau, mylimieji, vienas dalykas neturi likti jūsų nepastebėtas: viena diena pas Viešpatį yra kaip tūkstantis metų, ir tūkstantis metų — kaip viena diena.
9 Viešpats negaišta ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, o kantriai elgiasi su jumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų.
10 O Viešpaties diena ateis kaip vagis. Tuomet dangūs praeis su smarkiu ūžesiu, stichijos nuo karščio suirs, ir žemė su savo veikalais sudegs.
11 Jeigu visa turi taip suirti, tai kaipgi jums reikėtų pasižymėti šventu gyvenimu ir maldingumu,
12 kaip laukti Dievo dienos, kaip skubinti jos atėjimą, kai dangūs suirs liepsnose ir stichijos sutirps iš karščio!
13 Pagal jo pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas.
14 Todėl, mylimieji, šito laukdami stenkitės, kad jo akivaizdoje būtumėte rasti nesutepti, nepeiktini ir taikingi.
15 Mūsų Viešpaties kantrumą laikykite išgelbėjimu, kaip jums yra parašęs ir mūsų mylimasis brolis Paulius pagal jam duotą išmintį;
16 jis taip kalba apie šituos dalykus visuose laiškuose. Juose esama sunkiai suprantamų dalykų, kuriuos nemokšos ir nesubrendėliai iškraipo aiškindami, kaip ir kitus Raštus, savo pačių pražūčiai.
17 Tad jūs, mielieji, iš anksto tai žinodami sergėkitės, kad nedorėlių paklydimo traukiami neiškryptumėte iš savo stiprybės.
18 Todėl aukite malone ir mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu. Jam šlovė dabar ir iki amžinybės dienos! Amen.
Jono 15 : 8
8 Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai.
Jono 3 : 16 – 17
16 Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
17 Dievas juk nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas.
Leave a Reply