Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama jubiliejaus prasmė
Kunigų 25 : 10
10 Švęsite penkiasdešimtuosius metus ir paskelbsite laisvę krašte visiems jo gyventojams. Tai bus jums jubiliejaus[10] metai; sugrįšite kiekvienas jūsų prie savo nuosavybės ir kiekvienas į savo šeimą.
Kunigų 25 : 8 – 12
8 Atskaičiuosi septynis septynetus, septyniskart septynerius metus taip, kad septynerių metų septynetai sudarytų keturiasdešimt devynerius metus.
9 Tada, septinto mėnesio dešimtą dieną, skardžiai pūsi ragą; Permaldavimo dieną jūsų rago gaudesys teaidi visame jūsų krašte.
10 Švęsite penkiasdešimtuosius metus ir paskelbsite laisvę krašte visiems jo gyventojams. Tai bus jums jubiliejaus[10] metai; sugrįšite kiekvienas jūsų prie savo nuosavybės ir kiekvienas į savo šeimą.
11 Tie penkiasdešimtieji bus jums jubiliejaus metai: nesėsite, nepjausite jokių savaime išaugusių javų, nenurinksite vynuogių nuo neapgenėtų vynmedžių,
12 nes tai jubiliejaus metai. Jums bus jie šventi; galite valgyti tik tai, ką išaugina pati dirva.
Izaijo 61 : 1 – 11
1 Viešpaties DIEVO dvasia su manimi, nes VIEŠPATS patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Jis pasiuntė mane guosti prislėgtųjų, skelbti belaisviams laisvę ir atidaryti kalėjimo duris kaliniams,
2 skelbti VIEŠPATIES malonės metų, mūsų Dievo atpildo dienos, guosti visų liūdinčiųjų
3 ir suteikti liūdintiems Sione vainiką vietoj pelenų, džiugesio aliejaus — vietoj gedulo, šlovės skraistę — vietoj bailumo, kad galėtų vadintis teisumo ąžuolais — daigynu, VIEŠPATIES sodintu, idant apreikštų jo šlovę.
4 „Jie prikels senuosius griuvėsius, atstatys seniai apleistas gyvenvietes, atnaujins nuniokotus miestus, tuščius nuo neatmenamų laikų.
5 Svetimieji jums tarnaus ir gins ganyklon jūsų kaimenes, svetimšaliai bus jūsų artojai ir vynuogininkai.
6 O jūs būsite pavadinti VIEŠPATIES kunigais, jums į akis bus sakoma: ‘Mūsų Dievo tarnai’. Jūs naudositės tautų nuosavybe, mėgausitės jų turtais.
7 Kadangi jų gėda buvo dviguba, o užgaulės ir pajuoka buvo jų dalis, savo šalyje jie gaus dvigubą paveldą ir patirs amžiną džiaugsmą,
8 nes aš, VIEŠPATS, myliu teisingumą ir nekenčiu grobimo ir nusikaltimo. Ištikimai atiduosiu jų atlygį, sudarysiu su jais amžiną Sandorą.
9 Jų giminė bus įžymi tarp tautų, o jų palikuonys — tarp žmonių. Kas tik juos regės, tas suvoks, jog tai giminė, kurią palaimino VIEŠPATS“.
10 Visa širdimi džiaugsiuosi VIEŠPAČIU, džiūgausiu savo Dievu, nes jis mane aprengė išganymo drabužiais ir apsupo teisumo skraiste lyg jaunikį, besipuošiantį vainiku, lyg nuotaką, besidabinančią vėriniais.
11 Kaip žemė išaugina savo ataugas, kaip sodas suželdina savo sėklas, taip Viešpats DIEVAS suželdins teisumą ir šlovę visų tautų akivaizdoje.
Kunigų 25 : 13
13 Taigi šiais jubiliejaus metais sugrįšite kiekvienas jūsų į savo nuosavybę.
Kunigų 25 : 1 – 55
1 VIEŠPATS kalbėjo Mozei ant Sinajaus kalno, tardamas:
2 „Kalbėk izraelitams ir sakyk jiems: ‘Kai ateisite į kraštą, kurį jums duodu, tas kraštas turės švęsti šabą VIEŠPAČIUI.
3 Šešerius metus sėsi savo lauką ir šešerius metus genėsi savo vynuogyną ir nuiminėsi derlių,
4 bet septintaisiais metais turės būti žemei visiško poilsio šabas — šabas VIEŠPAČIUI: savo lauko nesėsi ir savo vynuogyno negenėsi.
5 Tada nepjausi jokių savaime išaugusių javų, nenuiminėsi vynuogių nuo neapgenėto vynmedžio; septintieji bus žemei visiško poilsio metai.
6 Tačiau ką žemė išaugina per savo šabą, jūs galite valgyti — tu, tavo vergai ir vergės, tavo samdiniai ir įnamiai.
7 Ir tavo galvijams bei laukiniams krašto gyvuliams pašaras bus tai, ką žemė savaime išaugina.
8 Atskaičiuosi septynis septynetus, septyniskart septynerius metus taip, kad septynerių metų septynetai sudarytų keturiasdešimt devynerius metus.
9 Tada, septinto mėnesio dešimtą dieną, skardžiai pūsi ragą; Permaldavimo dieną jūsų rago gaudesys teaidi visame jūsų krašte.
10 Švęsite penkiasdešimtuosius metus ir paskelbsite laisvę krašte visiems jo gyventojams. Tai bus jums jubiliejaus[10] metai; sugrįšite kiekvienas jūsų prie savo nuosavybės ir kiekvienas į savo šeimą.
11 Tie penkiasdešimtieji bus jums jubiliejaus metai: nesėsite, nepjausite jokių savaime išaugusių javų, nenurinksite vynuogių nuo neapgenėtų vynmedžių,
12 nes tai jubiliejaus metai. Jums bus jie šventi; galite valgyti tik tai, ką išaugina pati dirva.
13 Taigi šiais jubiliejaus metais sugrįšite kiekvienas jūsų į savo nuosavybę.
14 Parduodami nuosavybę artimui ar pirkdami ką iš artimo, nedarykite vienas kitam skriaudos.
15 Pirkdamas iš savo artimo, mokėsi tik už metus nuo praėjusio jubiliejaus; parduodamas tau artimas prašys iš tavęs tik už likusius derliaus metus.
16 Juo daugiau tokių metų, juo didesnę kainą mokėsi; juo mažiau tokių metų, juo mažesnė kaina, nes iš tikrųjų jis parduoda tau tik derlių skaičių.
17 Nedarykite vienas kitam skriaudos; bijosi savo Dievo, nes aš, VIEŠPATS, esu jūsų Dievas.
18 Laikykitės mano įstatų ir vykdykite mano įsakus, kad galėtumėte krašte saugiai gyventi.
19 Žemė duos savo vaisių, būsite sotūs ir gyvensite be rūpesčio.
20 O jeigu klaustumėte: ‹Ką valgysime septintaisiais metais, jei nesėsime ir nenuimsime derliaus?› —
21 aš suteiksiu jums tokią palaimą šeštaisiais metais, kad jie duos derliaus trejiems metams.
22 Sėjos metu aštuntaisiais metais valgysite iš senojo derliaus. Net iki devintųjų metų iš senojo derliaus valgysite, kol bus nuimtas derlius.
23 Žemė nebus parduodama visam laikui, nes žemė yra mano, o jūs esate ateiviai, tapę mano įnamiais.
24 Todėl krašte, kurį valdote, turite leisti atpirkti žemę.
25 Jei kas nors iš tavo giminių patektų į skurdą ir parduotų savo nuosavybės dalį, tai jo artimiausias giminaitis turi ateiti ir atpirkti, ką giminaitis buvo pardavęs.
26 O jei žmogus neturėtų artimiausio giminaičio žemei atpirkti, bet vėliau pats prasigyventų ir turėtų iš ko tai padaryti,
27 jis turi apskaičiuoti metus nuo jos pardavimo, sugrąžinti skirtumą žmogui, kuriam ji buvo parduota, ir susigrąžinti savo nuosavybę.
28 Tačiau jei jis neturi iš ko ją atgauti, kas buvo parduota, tas liks pirkėjo rankose iki jubiliejaus metų. Jubiliejaus metais nuosavybė turi būti perduota, ir jis sugrįš į savo nuosavybę.
29 Jei kas nors parduotų namus mieste su mūro sienomis, jie gali būti atpirkti, kol nepasibaigę metai nuo jų pardavimo; atpirkimo teisė galios vienerius metus.
30 Jei jie nebūtų atpirkti iki vienerių metų pabaigos, namai mieste su mūro sienomis visam laikui priklausys pirkėjui ir jo palikuonims ir jubiliejaus metais nebus perduoti.
31 Bet namai kaimuose, kurių nesupa mūro sienos, bus laikomi kaip atviri laukai. Jie gali būti atpirkti; jie turi būti perduoti jubiliejaus metais.
32 Levitų miestuose levitai amžinai turės atpirkimo teisę namų, esančių jų miestuose.
33 Kiekvieni levitų namai jų miestuose, buvę parduoti ir neatpirkti, bus perduoti savininkui jubiliejaus metais, nes namai levitų miestuose yra jų paveldima nuosavybė tarp izraelitų.
34 Bet dirvos aplink jų miestus negali būti parduodamos, nes jos yra jų amžina nuosavybė.
35 Jei kas nors iš tavo giminių patektų į skurdą ir taptų tavo išlaikytiniu, turėsi jį paremti. Tegyvena jis su tavimi kaip ateivis ar įnamis.
36 Iš anksto nereikalauk iš jo palūkanų už paskolą ir neišnaudok, bet bijok savo Dievo. Leisk jam gyventi tavo namuose kaip broliui.
37 Neskolinsi jam pinigų už palūkanas, neimsi iš jo brangiau už maistą.
38 Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas, kuris išvedžiau jus iš Egipto žemės duoti jums Kanaano žemę ir būti jūsų Dievas.
39 Jei kas nors iš tavo išlaikytinių taip nuskurstų, kad parsiduotų tau, nepadaryk jo savo vergu.
40 Tebūna jis pas tave kaip samdinys ar įnamis. Jis dirbs pas tave tik iki jubiliejaus metų.
41 Tada paliks tave — jis ir jo vaikai — ir sugrįš į savo šeimą, ir atgaus savo protėvių nuosavybę,
42 nes jie — mano tarnai, kuriuos aš išvedžiau iš Egipto žemės. Jie nebus parduodami, kaip parduodami vergai.
43 Nesielgsi su juo šiurkščiai, bet bijosi savo Dievo.
44 Vergą ar vergę gali laikyti tik jei pirksi vergus iš kaimyninių tautų.
45 Galite nusipirkti jų ir iš ateivių, gyvenančių su jumis, bei jų palikuonių, gimusių ir užaugusių jūsų krašte. Tokie vergai bus jūsų nuosavybė.
46 Galite juos palikti savo vaikams kaip paveldimą nuosavybę, padarydami juos amžinais vergais. Su jais galite elgtis kaip su vergais. Bet su savo tautiečiais izraelitais nė vienas nesielgs šiurkščiai.
47 Jei ateivis ar įnamis, gyvenantis su tavimi, praturtėtų, o kuris nors iš tavo tautiečių, būdamas skurde, taptų jo išlaikytiniu ir parsiduotų gyvenančiam su tavimi ateiviui ar ateivio šeimos palikuoniui,
48 jis net po to, kai bus parsidavęs, turės atpirkimo teisę. Jį gali atpirkti bet kuris iš jo brolių,
49 arba jo dėdė ar dėdės sūnus, arba bet kuris artimas giminaitis iš jo kilties, o jei jis praturtėtų, gali pats save atpirkti.
50 Su savo pirkėju apskaičiuos metų skaičių nuo tų metų, kai jis ateiviui parsidavė, iki jubiliejaus metų. Pirkimo kaina bus padalyta iš metų skaičiaus; laikas, kurį jis praleido pas savininką, bus įkainotas pagal samdinio laiką.
51 Juo daugiau bus metų iki jubiliejaus, juo didesnę pirkimo kainą jis turės grąžinti kaip atpirkimą;
52 o juo mažiau metų bus likę iki jubiliejaus, juo daugiau jis turės savo sąskaitoje; už savo atpirkimą jis mokės pagal apskaičiuotą metų skaičių.
53 Ateivis elgsis su juo kaip su metams pasamdytu tarnu, ir su juo tavo akyse šiurkščiai nesielgs.
54 O jeigu nebūtų atpirktas nė vienu iš šių būdų, jubiliejaus metais jis ir jo vaikai bus išlaisvinti,
55 nes izraelitai yra mano tarnai, kuriuos išvedžiau iš Egipto žemės. Aš, VIEŠPATS, esu jūsų Dievas.
Kunigų 25 : 8
8 Atskaičiuosi septynis septynetus, septyniskart septynerius metus taip, kad septynerių metų septynetai sudarytų keturiasdešimt devynerius metus.
Luko 4 : 19
19 ir skelbti Viešpaties malonės metų.
Romiečiams 15 : 1
1 Mes, stiprieji, turime pakęsti silpnųjų silpnybes, ne sau pataikauti.
Psalmynas 41 : 11
11 Bet tu, VIEŠPATIE, pasigailėk manęs, pakelk mane, kad jiems atmokėčiau.
Išėjimo 23 : 11
11 bet septintais metais leisi jai pailsėti ir dirvonuoti. Tesimaitina iš jos jūsų beturčiai ir teėda laukiniai gyvuliai, kas nuo beturčių atliks. Taip pasielgsite ir su vynuogynais, ir su alyvmedžių sodais.
Romiečiams 14 : 1 – 23
1 Silpno tikėjimo žmogų priimkite, tik venkite ginčų dėl skirtingų nuomonių.
2 Vienas įsitikinęs, kad jam valia viską valgyti, o silpnasis valgo tiktai daržoves.
3 Kuris valgo, tegul neniekina nevalgančio, o kuris nevalgo, tegul neteisia valgančio, nes ir jį priėmė Dievas.
4 Kas tu toks, kad drįsti teisti svetimą tarną?! Juk ar jis stovi, ar puola — tai savajam viešpačiui. Bet jis stovės, nes Viešpats turi galią jį palaikyti.
5 Vėlgi vienas mato skirtumą tarp vienos ir kitos dienos, o kitam jos visos vienodos. Kiekvienas tegul elgiasi pagal savo įsitikinimą.
6 Kas daro skirtumą tarp dienų, daro tai Viešpačiui; kas valgo, valgo Viešpačiui, nes dėkoja Dievui; o kas nevalgo, nevalgo Viešpačiui ir taip pat dėkoja Dievui.
7 Nė vienas iš mūsų negyvena sau, nė vienas sau nemiršta.
8 Jei gyvename — Viešpačiui gyvename, jei mirštame — Viešpačiui mirštame. Taigi ar gyvename, ar mirštame, esame Viešpaties.
9 Juk Kristus numirė ir atgijo, idant būtų ir gyvųjų, ir mirusiųjų Viešpats.
10 Tai kaipgi tu smerki savo brolį?! Arba kodėl niekini savo brolį? Juk visi turėsime stoti prieš Dievo teismą.
11 Parašyta: Kaip aš gyvas, sako Viešpats, prieš mane suklups kiekvienas kelis, ir visų lūpos šlovins Dievą.
12 Taigi kiekvienas iš mūsų duos Dievui apyskaitą už save.
13 Tad liaukimės teisti vieni kitus. Verčiau pasiryžkite nebeduoti broliui akstino nupulti ir pasipiktinti.
14 Aš žinau ir esu tikras Viešpatyje Jėzuje, kad nieko nėra savaime netyro. Bet jei kas mano esant netyrų dalykų, tam jie netyri.
15 Jei tavo brolis liūdi, kai tu viską valgai, tu jau nebesielgi, kaip reikalauja meilė. Savo valgymu nepastūmėk į pražūtį to, už kurį mirė Kristus!
16 Ką jūs gerai darote, tegul nebūna akstinas piktžodžiauti.
17 Iš tiesų Dievo karalystė nėra valgis ar gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje.
18 Kas šitaip Kristui tarnauja, tas mielas Dievui ir priimtinas žmonėms.
19 Tad laikykimės to, kas pasitarnauja santaikai ir tarpusavio ugdymui.
20 Taigi negriauk Dievo darbo dėl maisto! Nors viskas tyra, bet gali tapti bloga žmogui, kuris valgo, piktindamas kitus.
21 Verčiau nevalgyti mėsos, negerti vyno ir vengti visko, kas gali pastūmėti brolį į nuodėmę.
22 Savo įsitikinimą pasilaikyk sau Dievo akivaizdoje. Laimingas, kam netenka smerkti savęs dėl savo sprendimų.
23 O kas valgo abejodamas, tas smerktinas, nes elgiasi ne pagal tikėjimą. Visa, kas daroma ne pagal įsitikinimą, yra nuodėmė.
Luko 4 : 18
18 Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems — regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų
Izaijo 58 : 11
11 VIEŠPATS visuomet bus tavo vadovas, ir sausros išdegintoje šalyje tave pasotins. Jis atnaujins tavo jėgas, ir tu būsi kaip laistomas sodas, kaip niekada neišsenkantis šaltinis.
2 Metraščių 7 : 12 – 20
12 Tada VIEŠPATS pasirodė Saliamonui naktį ir tarė: „Aš išklausiau tavo maldą ir išsirinkau šią buveinę sau, kad ji būtų aukos Namai.
13 Kai taip uždarysiu dangų, kad nebus lietaus, ar įsakysiu skėriams nuniokoti kraštą, ar atsiųsiu marą į savo tautą,
14 jeigu mano tauta, vadinama mano vardu, nusižemins, melsis, ieškos mano veido ir nusigręš nuo savo nedorų kelių, aš išgirsiu savo dangaus buveinėje, atleisiu nuodėmes ir atgaivinsiu kraštą.
15 Tad dabar mano akys bus atviros ir mano ausys bus atidžios maldoms iš šios buveinės.
16 Juk aš išsirinkau ir pašvenčiau šiuos Namus, kad juose amžinai būtų mano vardas. Visada ten bus mano akys ir mano širdis!
17 O jeigu tu taip elgsiesi mano akivaizdoje, kaip elgėsi tavo tėvas Dovydas, ir, laikydamasis mano įstatų ir įsakų, darysi visa, ką esu tau įsakęs,
18 aš padarysiu tavo karališką sostą tvirtą, kaip esu padaręs Sandorą su tavo tėvu Dovydu, tardamas: ‘Nestigs tau niekada palikuonio, valdančio Izraelį’.
19 Bet jeigu nusigręšite ir paliksite mano įstatus ir įsakymus, kuriuos jums daviau, eisite ir tarnausite kitiems dievams, garbinsite juos,
20 išrausiu žmones iš krašto, kurį esu jiems davęs, ir šiuos Namus, kuriuos pašvenčiau savo vardui, išmesiu iš akių ir paversiu juos pajuokos patarle ir priežodžiu visose tautose.
Jono 8 : 32
32 jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“.
1 Korintiečiams 13 : 1 – 13
1 Aš trokštu jums nurodyti dar prakilnesnį kelią. Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai.
2 Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visus slėpinius ir visą mokslą, jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.
3 Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, nieko nelaimėčiau.
4 Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
5 Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
6 nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai.
7 Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.
8 Meilė niekada nesibaigia. Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas.
9 Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės.
10 Kai ateis metas tobulumui, kas yra dalinis — pasibaigs.
11 Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška.
12 Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas.
13 Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė — šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.
Romiečiams 15 : 1 – 33
1 Mes, stiprieji, turime pakęsti silpnųjų silpnybes, ne sau pataikauti.
2 Kiekvienas mūsų tesirūpina būti artimui malonus jo labui ir pažangai.
3 Juk ir Kristus gyveno ne savo malonumui, bet taip, kaip parašyta: Tave keikiančiųjų keiksmai krito ant manęs.
4 O visa, kas kitados parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume vilties.
5 Ištvermės ir paguodos Dievas teduoda jums tarpusavyje būti vienos minties Kristaus Jėzaus pavyzdžiu,
6 kad sutartinai vienu balsu šlovintumėte Dievą, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą.
7 Priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus jus priėmė, Dievo garbei.
8 Aš sakau: Kristus tapo apipjaustytųjų tarnas dėl Dievo tiesos, kad patvirtintų protėviams suteiktus pažadus
9 ir kad pagonių tautos šlovintų Dievą už jo gailestingumą, kaip parašyta: Pagonims išpažinsiu tave, tavo vardui giedosiu.
10 Ir vėl sakoma: Džiaukitės, pagonys, kartu su jo tauta.
11 Ir dar: Girkite, visi pagonys, Viešpatį, teaukština jį visos tautos.
12 Ir Izaijas kalba: Ateis Jesės atžala, tasai, kuris pakils valdyti pagonių, ir juo vilsis pagonys.
13 Taigi vilties Dievas jus, gyvenančius tikėjimu, tepripildo visokių džiaugsmų ir ramybės, kad Šventosios Dvasios galybe būtumėte pertekę vilties.
14 Aš pats, mano broliai, esu tikras, kad esate kupini gerumo, pilni tikro pažinimo ir mokate vieni kitus perspėti.
15 Aš jums parašiau kiek per drąsiai, norėdamas jums tai priminti ir remdamasis man Dievo suteiktąja malone
16 būti pagonims Kristaus Jėzaus tarnu ir kaip kunigui skleisti Dievo Evangeliją, kad pagonys taptų priimtina atnaša, pašventinta Šventosios Dvasios.
17 Taigi Kristuje Jėzuje aš galiu pasigirti Dievo darbais.
18 Juk nedrįsčiau ko nors pasakoti, ko Kristus nebūtų per mane nuveikęs, kad pagonys paklustų, žodžiu ir darbu,
19 ženklų bei stebuklų galia ir Dievo Dvasios galybe. Tik taip aš galėjau paskleisti Kristaus Evangeliją nuo Jeruzalės apylinkių iki Ilyrijos.
20 Be to, maniau esant garbingiau skelbti Evangeliją ne ten, kur Kristaus vardas jau pagarsintas, ir nestatyti ant svetimų pamatų,
21 bet, kaip parašyta: Pamatys tie, kuriems nebuvo apie jį skelbta, supras tie, kurie nebuvo girdėję.
22 Todėl aš buvau daugel kartų sutrukdytas ir neatvykau pas jus.
23 O dabar, šiuose kraštuose nebeturėdamas kitų užmojų ir jau daugel metų trokšdamas atvykti pas jus,
24 aš apsilankysiu, keliaudamas į Ispaniją. Turiu vilties, keliaudamas pro šalį, išvysti jus ir gauti paramos kelionei, prieš tai bent kiek tarp jūsų pailsėjęs.
25 Bet dabar vykstu į Jeruzalę šventiesiems patarnauti.
26 Mat Makedonija ir Achaja nusprendė padaryti rinkliavą Jeruzalės šventųjų beturčiams sušelpti.
27 Jos taip nusprendė, ir iš tikro jos yra jų skolininkės. Jeigu pagonys tapo jų dvasinių gėrybių dalininkais, tai privalo jiems patarnauti bent medžiagine parama.
28 Taigi, baigęs šį reikalą ir rinkliavą jiems tvarkingai atidavęs, aš keliausiu pro jus į Ispaniją.
29 Ir žinau, kad, atvykdamas pas jus, atsinešiu Kristaus palaimos pilnatvę.
30 Todėl aš raginu jus, broliai, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir Dvasios dovanotosios meilės dėlei kartu su manimi ir už mane kovoti maldomis Dievui,
31 kad būčiau išgelbėtas nuo netikinčiųjų Judėjoje, kad mano paslauga Jeruzalei būtų priimtina šventiesiems
32 ir kad, Dievo valia su džiaugsmu atvykęs pas jus, atsigaivinčiau jūsų draugėje.
33 O ramybės Dievas tebūnie su jumis visais! Amen.
Efeziečiams 5 : 1 – 33
1 Būkite Dievo sekėjai, kaip jo mylimi vaikai,
2 ir gyvenkite meile, kaip ir Kristus pamilo jus ir atidavė už mus save kaip atnašą ir kvapią auką Dievui.
3 Užtat ištvirkavimas, visoks netyrumas ar godulystė tenebūna jūsų net minimi, kaip dera šventiesiems;
4 taip pat begėdystė, kvaila šneka ar juokų krėtimas jums netinka, verčiau tebūna dėkojimas.
5 Gerai įsidėmėkite, kad joks svetimautojas, ištvirkėlis ar goduolis, tai yra joks stabmeldys, nepaveldės Kristaus ir Dievo karalystės.
6 Tegul niekas neapgauna jūsų tuščiais plepalais; už tokius dalykus Dievo rūstybė ištinka neklusnumo vaikus.
7 Nebūkite jų bendrai!
8 Juk kadaise jūs buvote tamsa, o dabar esate šviesa Viešpatyje. Tad elkitės kaip šviesos vaikai.
9 O šviesos vaisiai reiškiasi visokeriopu gerumu, teisumu ir tiesa.
10 Ištirkite, kas patinka Viešpačiui,
11 ir neprisidėkite prie nevaisingų tamsos darbų, o verčiau atskleiskite juos.
12 Juk ką jie slapčia daro, gėda ir sakyti.
13 Bet visa, kas atskleista, šviesa padaro regima,
14 o kas padaryta regima, yra šviesa. Todėl sakoma: „Pabusk, kuris miegi, kelkis iš numirusių, ir apšvies tave Kristus“.
15 Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės, kad nebūtumėte tartum neišmanėliai, bet kaip išmintingi,
16 gerai naudojantys laiką, nes dienos yra piktos.
17 Nebūkite neprotingi, bet supraskite, kokia yra Viešpaties valia.
18 Ir nepasigerkite vynu, kuriame slypi pasileidimas, bet būkite pilni Dvasios.
19 Kalbėkitės psalmių, himnų bei dvasinių giesmių žodžiais, giedokite ir šlovinkite savo širdyse Viešpatį,
20 visuomet ir už viską dėkodami Dievui Tėvui mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu.
21 Pakluskite vieni kitiems dėl Kristaus baimės.
22 Jūs, moterys, būkite klusnios savo vyrams lyg kad Viešpačiui,
23 nes vyras yra žmonos galva, kaip ir Kristus yra Bažnyčios, savo Kūno, galva ir gelbėtojas.
24 Kaip Bažnyčia klauso Kristaus, taip ir moterys visa kame teklauso vyrų.
25 Jūs, vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save,
26 kad ją pašventintų, nuplaudamas valančiu vandeniu per žodį,
27 kad padarytų sau garbingą Bažnyčią, neturinčią jokios dėmės nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą.
28 Taip ir vyrai privalo mylėti savo žmonas tartum savuosius kūnus. Kas myli žmoną, myli save patį.
29 Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet jį maitina ir globoja kaip ir Kristus Bažnyčią,
30 kadangi esame jo Kūno nariai.
31 Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir glausis prie savo žmonos, ir du taps vienu kūnu.
32 Tai didis slėpinys, — aš tai sakau apie Kristų ir Bažnyčią.
33 Taigi kiekvienas jūsų temyli savo žmoną kaip save patį, o žmona tegerbia vyrą.
Habakuko 2 : 14
14 Juk žemė bus kupina VIEŠPATIES šlovės pažinimo, kaip jūra kupina vandenų.
Leave a Reply