Apie ką sako Biblija gerbti Dievą – Visos Biblijos eilutės apie gerbti Dievą

Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama gerbti Dievą

1 Korintiečiams 10 : 31
31 Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei.

1 Korintiečiams 6 : 20
20 Iš tiesų esate brangiai nupirkti. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu!

1 Samuelio 2 : 30
30 Todėl toks yra VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, žodis: ‘Aš tikrai sakiau, kad tavo namai ir tavo protėvio namai turėtų man tarnauti amžinai’, — bet dabar VIEŠPATS pareiškia: ‘Tetampa man tai tolima! Aš gerbsiu tuos, kurie mane garbina, bet mane niekinantys bus paniekinti.

Patarlių 3 : 9
9 Gerbk VIEŠPATĮ viskuo, ką turi, visomis savo derliaus pirmienomis;

2 Timotiejui 2 : 21
21 Kas apsivalys nuo tų ydų, tas bus indas, skirtas garbei, pašventintas, tinkamas Valdovui, pasirengęs kiekvienam geram darbui.

Romiečiams 13 : 1 – 7
1 Kiekvienas žmogus tebūna klusnus viešajai valdžiai, nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo, o kurios yra, tos Dievo nustatytos.
2 Kas priešinasi valdžiai, priešinasi Dievo sutvarkymui. Kurie priešinasi, užsitraukia teismą.
3 Juk vyresnybės bijoma ne gera darant, o pikta. Nori nesibijoti valdžios? Daryk gera, ir susilauksi iš jos pagyrimo.
4 Ji juk yra Dievo tarnaitė tavo labui. Bet jei darai bloga, bijok, nes ji ne veltui nešioja kalaviją. Ji — Dievo tarnaitė ir rūsti baudėja darantiems pikta.
5 Todėl reikia jos klausyti ne tik dėl grasos, bet ir dėl sąžinės.
6 Juk todėl ir mokesčius mokate, o anie yra Dievo tarnautojai, nuolat užsiimantys tais dalykais.
7 Atiduokite visiems, ką privalote: kam mokestį — mokestį, kam muitą — muitą, kam baimę — baimę, kam pagarbą — pagarbą.

Pakartoto Įstatymo 6 : 5
5 Mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela[3] ir visomis jėgomis.

Skaičių 30 : 2
2 Tada Mozė kalbėjo izraelitų giminių galvoms, tardamas: „Štai ką VIEŠPATS įsakė:

1 Korintiečiams 3 : 16
16 Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir jumyse gyvena Dievo Dvasia?

Jozuės 24 : 15
15 Arba, jei jums nepatinka tarnauti VIEŠPAČIUI, rinkitės šiandien, kam tarnausite: dievams, kuriems jūsų protėviai tarnavo, būdami Užupyje, ar dievams amoritų, kurių krašte gyvenate; bet aš ir mano šeima tarnausime VIEŠPAČIUI“.

Apaštalų darbų 20 : 35
35 Ir aš jums visur rodydavau, kad, šitaip triūsiant, reikia paremti silpnuosius ir atminti Viešpaties Jėzaus pasakytus žodžius: ‘Palaimingiau duoti negu imti’[22]“.

Mato 5 : 37
37 Verčiau jūs sakykite: ‘Taip’, jei taip, ‘Ne’, jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo.

Jono 6 : 50 – 71
50 O štai ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad, kas ją valgys, nemirtų.
51 Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną, gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę“.
52 Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“
53 O Jėzus jiems kalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės!
54 Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.
55 Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.
56 Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame.
57 Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane.
58 Štai duona, nužengusi iš dangaus! Ji ne tokia, kokią protėviai valgė ir mirė. Kas valgo šią duoną — gyvens per amžius“.
59 Visa tai jis paskelbė, mokydamas Kafarnaumo sinagogoje.
60 Tai išgirdę, daugelis jo mokinių sakė: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“
61 Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: „Jus tai piktina?
62 O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, užžengiantį ten, kur jis buvo pirmiau?!
63 Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, yra dvasia ir gyvenimas.
64 Bet kai kurie iš jūsų netiki“. Mat Jėzus iš pat pradžių žinojo ir kas netiki, ir kas jį išduos.
65 Jis dar sakė: „Štai kodėl aš jums sakiau: niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota Tėvo“.
66 Nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo.
67 Tada Jėzus paklausė Dvylika: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“
68 Simonas Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.
69 Mes įtikėjome ir pažinome, kad tu — Dievo Šventasis“.
70 Jėzus jiems atsakė: „Argi ne aš išsirinkau jus, Dvylika? Tačiau ir tarp jūsų vienas yra velnias“.
71 Jis turėjo omenyje Judą, Simono Iskarijoto sūnų. Šis, būtent vienas iš Dvylikos, turėjo jį išduoti.

Malachijo 1 : 1 – 14
1 Ištarmė. VIEŠPATIES žodis Izraeliui per Malachiją.
2 „Mylėjau jus, — sako VIEŠPATS. — Bet jūs klausiate: ‘Kaip mus mylėjai?’ Argi Ezavas ne Jokūbo brolis? — tai VIEŠPATIES žodis. — Tačiau aš mylėjau Jokūbą,
3 o Ezavo nekenčiau[1]. Paverčiau jo kalnus tyrais, atidaviau jo paveldą dykumos šakalams“.
4 Jei Edomas mano: „Nors mes ir sutriuškinti, bet atstatysime griuvėsius“, — tai taip kalba Galybių VIEŠPATS: „Jie gali statyti, bet aš nugriausiu. Jie bus žinomi kaip nedorybės šalis, kaip tauta, ant kurios amžinai pyksta VIEŠPATS.
5 Tai matysite savo akimis ir sakysite: ‘Didis yra VIEŠPATS net už Izraelio ribų!’
6 Sūnus gerbia savo tėvą, tarnas — savo šeimininką. Taigi jei aš tėvas, tai kur man priklausanti garbė? Ir jei aš šeimininkas, tai kur man priklausanti pagarba? — sako Galybių VIEŠPATS jums, kunigai, niekinantys mano vardą. — Klausiate: ‘Kaip mes paniekinome tavo vardą?’
7 Atnašaudami suterštą maistą ant mano aukuro! Klausiate: ‘Kaip mes jį suteršėme?’ Manydami, kad VIEŠPATIES stalą galima niekinti!
8 Kai atnašaujate aukai aklus gyvulius, ar tai nėra bloga? Kai atnašaujate raišą ar nesveiką gyvulį, ar tai nėra bloga? Pamėgink nunešti tai savo valdytojui. Ar patiksi jam, ar bus jis tau maloningas? — sako Galybių VIEŠPATS. —
9 Dabar jūs pamėginkite maldauti Dievą malonės! Ar bus jis maloningas? Tai jūsų kaltė! Argi jis galėtų būti maloningas kam nors iš jūsų? — sako Galybių VIEŠPATS. —
10 O, kad kuris jūsų užrakintų duris, ir jūs nebekurtumėte ugnies veltui ant mano aukuro! Jūs neteikiate man malonumo, — sako Galybių VIEŠPATS, — atnašų iš jūsų rankų nepriimsiu.
11 Juk nuo saulės patekėjimo ligi nusileidimo mano vardas didis tautose. Visur smilkalai ir švarios atnašos aukojamos mano vardui, nes mano vardas didis tautoms, — sako Galybių VIEŠPATS. —
12 Bet jūs suteršiate jį, sakydami: ‘Viešpaties stalas suterštas, todėl ir maistas ant jo gali būti niekam tikęs’.
13 Jūs net sakote, sukdami nosį nuo manęs: ‘Oi, koks vargas!’ — sako Galybių VIEŠPATS. — Atnešate, kas pavogta ar raiša, ar liguista, ir atnešate tai kaip auką! Nejau aš priimsiu ją iš jūsų rankų? — sako VIEŠPATS. —
14 Tebūna prakeiktas melagis, kuris turi kaimenėje gerą gyvulį ir pažada jį, bet aukoja Viešpačiui, kas niekam tikę, nes aš didis Karalius, — sako Galybių VIEŠPATS, — ir mano vardas įkvepia pagarbą tautoms.

Išėjimo 20 : 12
12 Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei žemėje, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau skiria.

Mato 28 : 18 – 20
18 Tuomet prisiartinęs Jėzus prabilo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje.
19 Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios,
20 mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“.