Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama gerbdamas savo vyrą
1 Petro 3 : 1 – 6
1 Jūs, žmonos, būkite klusnios savo vyrams, kad tie, kurie neklauso žodžio, ir be žodžio būtų laimėti [tikėjimui] žmonų elgesiu,
2 matydami jūsų gyvenimo dievobaimingumą ir skaistumą.
3 Tegu puošia jus ne išorė — šukuosena, aukso gražmenos ar ištaigingi drabužiai, —
4 bet žmogaus širdies slaptuma — nesugadinta, švelni ir taikinga dvasia, kuri brangi Dievo akyse.
5 Juk kadaise taip ir puošdavosi šventos moterys, kurios turėjo viltį Dieve ir buvo klusnios savo vyrams.
6 Taip Sara klausė Abraomo ir vadino jį viešpačiu. Jūs tapote jos dukterimis, darydamos gera ir nebijodamos jokių bauginimų.
Efeziečiams 5 : 22
22 Jūs, moterys, būkite klusnios savo vyrams lyg kad Viešpačiui,
Patarlių 21 : 19
19 Geriau gyventi dykumos šalyje negu su irzlia ir priekabia žmona.
Patarlių 31 : 10 – 12
10 א [9] Koks retas radinys — sumani žmona! Brangesnė už perlus jos vertė!
11 ב Vyras jai patiki savo širdį ir turi tikrą turtą.
12 ג Ji atsilygina gerumu, o ne piktumu per visas savo gyvenimo dienas.
1 Petro 3 : 3 – 5
3 Tegu puošia jus ne išorė — šukuosena, aukso gražmenos ar ištaigingi drabužiai, —
4 bet žmogaus širdies slaptuma — nesugadinta, švelni ir taikinga dvasia, kuri brangi Dievo akyse.
5 Juk kadaise taip ir puošdavosi šventos moterys, kurios turėjo viltį Dieve ir buvo klusnios savo vyrams.
1 Korintiečiams 11 : 3
3 Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva — vyras, o Kristaus galva — Dievas.
Efeziečiams 5 : 22 – 24
22 Jūs, moterys, būkite klusnios savo vyrams lyg kad Viešpačiui,
23 nes vyras yra žmonos galva, kaip ir Kristus yra Bažnyčios, savo Kūno, galva ir gelbėtojas.
24 Kaip Bažnyčia klauso Kristaus, taip ir moterys visa kame teklauso vyrų.
Efeziečiams 5 : 33
33 Taigi kiekvienas jūsų temyli savo žmoną kaip save patį, o žmona tegerbia vyrą.
Titui 2 : 1 – 15
1 O tu kalbėk, kas sutinka su sveiku mokslu:
2 kad seni vyrai būtų blaivūs, orūs, santūrūs, sveiko tikėjimo, tikros meilės ir kantrybės.
3 Taip pat, kad senos moterys elgtųsi, kaip dera šventoms: neapkalbinėtų, negirtuokliautų, mokytų gero,
4 tai yra skatintų jaunesniąsias mylėti savo vyrus ir vaikus,
5 būti santūrias, skaisčias, rūpestingas šeimininkes, geras, klusnias savo vyrams, kad dėl jų nebūtų šmeižiamas Dievo žodis.
6 Taip pat jaunuolius ragink, kad būtų santūrūs.
7 Pats visais atžvilgiais rodyk gerų darbų pavyzdį: mokymo grynumą, rimtumą,
8 sveiką ir be priekaištų mokslą, kad priešininkas liktų sugėdintas, neturėdamas apie mus pasakyti nieko bloga.
9 Kalbėk, kad vergai būtų visa kame klusnūs savo šeimininkams, stengtųsi jiems įtikti ir neprieštarauti,
10 kad nevogtų, bet parodytų gražią visokeriopą ištikimybę, kad visu kuo puoštų mūsų Gelbėtojo Dievo mokymą.
11 Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms[2]
12 ir moko mus, kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio aistrų, santūriai, teisingai ir maldingai gyventume šiame pasaulyje,
13 laukdami palaimintosios vilties ir mūsų didžiojo Dievo bei Gelbėtojo Jėzaus Kristaus šlovės apsireiškimo.
14 Jis atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visokių nedorybių ir sau nuskaistintų tautą, uolią geriems darbams.
15 Taip kalbėk, ragink, bark kuo svariau. Niekas tenedrįsta tavęs niekinti!
Efeziečiams 4 : 1 – 12
1 Taigi aš, kalinys Viešpatyje, raginu jus elgtis, kaip dera jūsų pašaukimui, į kurį esate pašaukti.
2 Su visu nuolankumu bei meilumu, su didžia kantrybe palaikykite tarpusavio meilę,
3 uoliai sergėkite Dvasios vienybę taikos ryšiu.
4 Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį.
5 Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas.
6 Vienas Dievas ir Tėvas visiems, virš visų, per visus ir visuose.
7 O kiekvienam mūsų duota malonė pagal Kristaus dovanos mastą.
8 Todėl pasakyta: Kildamas aukštyn, nusivedė sugautus belaisvius ir davė žmonėms dovanų [1].
9 Ką reiškia jis pakilo, jeigu ne tai, kad jis ir nusileido į žemesniąsias sritis žemėje.
10 O tasai, kuris nužengė, yra tas pats, kuris iškilo aukščiau už visus dangus, kad visa pripildytų.
11 Tai jis paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais,
12 idant aprūpintų šventuosius tarnystės darbui, Kristaus Kūno ugdymui,
1 Petro 3 : 1 – 22
1 Jūs, žmonos, būkite klusnios savo vyrams, kad tie, kurie neklauso žodžio, ir be žodžio būtų laimėti [tikėjimui] žmonų elgesiu,
2 matydami jūsų gyvenimo dievobaimingumą ir skaistumą.
3 Tegu puošia jus ne išorė — šukuosena, aukso gražmenos ar ištaigingi drabužiai, —
4 bet žmogaus širdies slaptuma — nesugadinta, švelni ir taikinga dvasia, kuri brangi Dievo akyse.
5 Juk kadaise taip ir puošdavosi šventos moterys, kurios turėjo viltį Dieve ir buvo klusnios savo vyrams.
6 Taip Sara klausė Abraomo ir vadino jį viešpačiu. Jūs tapote jos dukterimis, darydamos gera ir nebijodamos jokių bauginimų.
7 O ir jūs, vyrai, supratingai gyvendami su moterimis, atsižvelkite, kad jos priklauso silpnesnei lyčiai, pagerbkite jas, kaip turinčias kartu su jumis paveldėti gyvenimo malonę; tada jūsų maldos nebus trikdomos.
8 Galiausiai visi būkite vieningi, užjaučiantys kitus, mylintys [tikėjimo] brolius, gailestingi, nuolankūs.
9 Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet priešingai, laiminkite, nes ir patys esate pašaukti paveldėti palaiminimo.
10 Kas trokšta mylėti gyvenimą ir matyti gerų dienų, tepažaboja liežuvį nuo pikto ir lūpas nuo klastingų kalbų.
11 Tegu jis bėga nuo pikto ir daro gera, teieško ramybės ir tesiveja ją!
12 Mat Viešpaties žvilgsnis lydi teisiuosius, ir jo ausys išgirs jų maldas, bet Viešpaties veidas — prieš darančius pikta.
13 Kas gi jums pakenks, jei stropiai darysite gera?
14 Bet jeigu jums ir tektų kentėti už tiesą, jūs palaiminti! Jų gąsdinimo neišsigąskite ir nesutrikite.
15 Verčiau šventai sergėkite savo širdyse Viešpatį Kristų, visuomet pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį.
16 Bet tai darykite švelniai ir atsargiai, turėdami gryną sąžinę, kad šmeižiantys jūsų gerą elgesį Kristuje liktų sugėdinti dėl to, už ką jus šmeižia.
17 Pagaliau, jei tokia būtų Dievo valia, verčiau kentėti už gerus darbus negu už piktus.
18 Kristus vieną kartą numirė už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad mus nuvestų pas Dievą, beje kūnu numarintas, o Dvasia atgaivintas.
19 Nužengęs žemyn, jis tąja Dvasia skelbė kalėjime esančioms dvasioms,
20 kurios kadaise buvo neklusnios, kai Nojaus dienomis Dievo kantrybė laukė bestatant laivą, kuriuo nedaugelis, tai yra aštuoni asmenys, buvo išgelbėti vandeniu.
21 Ir jus dabar gelbsti tų dalykų vaizdinys — krikštas. Jis nėra kūno nešvaros nuplovimas, bet maldavimas, kad Dievas suteiktų gryną sąžinę dėl Jėzaus Kristaus prisikėlimo;
22 įžengęs į dangų, jis sėdi Dievo dešinėje, o jam yra pavaldūs angelai ir valdžios, ir galybės.
Titui 2 : 4 – 5
4 tai yra skatintų jaunesniąsias mylėti savo vyrus ir vaikus,
5 būti santūrias, skaisčias, rūpestingas šeimininkes, geras, klusnias savo vyrams, kad dėl jų nebūtų šmeižiamas Dievo žodis.
Patarlių 18 : 22
22 Žmogus, kuris randa gerą žmoną, randa laimę ir gauna malonę iš VIEŠPATIES.
1 Petro 3 : 1
1 Jūs, žmonos, būkite klusnios savo vyrams, kad tie, kurie neklauso žodžio, ir be žodžio būtų laimėti [tikėjimui] žmonų elgesiu,
Titui 2 : 4
4 tai yra skatintų jaunesniąsias mylėti savo vyrus ir vaikus,
1 Korintiečiams 7 : 10 – 11
10 Susituokusiems įsakau ne aš, bet Viešpats, kad žmona nesiskirtų nuo vyro,
11 o jei atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikytų su vyru; taip pat ir vyras tegul nepalieka žmonos.
Romiečiams 5 : 1 – 21
1 Taigi, nuteisinti tikėjimu, gyvename taikoje su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų,
2 per kurį tikėjimu pasiekiame tą malonę, kurioje stovime ir didžiuojamės Dievo šlovės viltimi.
3 Ir ne vien tuo. Mes taip pat didžiuojamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas gimdo ištvermę,
4 ištvermė — išmėgintą dorybę, išmėginta dorybė — viltį.
5 O viltis neapgauna, nes Dievo meilė išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota.
6 Mums dar esant silpniems, Kristus skirtu metu numirė už bedievius.
7 Vargu ar kas sutiktų mirti už teisųjį; nebent kas ryžtųsi numirti už geradarį.
8 O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai.
9 Tad dar tikriau dabar, kai esame nuteisinti jo krauju, būsime jo išgelbėti nuo rūstybės.
10 Jeigu, kai dar buvome priešai, mus sutaikė su Dievu jo Sūnaus mirtis, tai juo labiau mus išgelbės jo gyvybė, kai jau esame sutaikyti.
11 Negana to, dar galime didžiuotis Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris mus sutaikė.
12 Todėl, kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo.
13 Nuodėmė buvo pasaulyje ir iki Įstatymo, bet, nesant Įstatymo, nuodėmė negalėjo būti įskaitoma.
14 Vis dėlto nuo Adomo iki Mozės mirtis valdė net tuos, kurie nebuvo padarę nuodėmių, panašių į nusižengimą Adomo, kuris buvo Būsimojo provaizdis.
15 Bet dovana yra kas kita negu nusikaltimas. Jei dėl vieno žmogaus nusikaltimo turėjo mirti daugelis, tai dar labiau Dievo malonė ir vieno žmogaus, Jėzaus Kristaus, malonės dovana su kaupu atiteko daugybei.
16 Ne, dovana yra ne tas pat, kas vieno nuodėmė. Juk teismas virto pasmerkimu dėl vieno kaltės, o malonė iš daugybės nusikaltimų atvedė iki nuteisinimo.
17 Jei dėl vieno žmogaus nusikaltimo mirtis įsiviešpatavo per tą vieną, tai nepalyginti labiau tie, kurie su perteklium gauna malonės bei teisumo dovaną, viešpataus gyvenime per vieną Jėzų Kristų.
18 Taigi, kaip vieno žmogaus nusikaltimas visiems žmonėms užtraukė pasmerkimą, taip vieno teisus darbas visiems laimėjo nuteisinimą, kad gyventų.
19 Kaip vieno žmogaus neklusnumu daugelis tapo nusidėjėliais, taip ir vieno klusnumu daugelis taps teisūs.
20 Įstatymas įsiterpė, kad nusikaltimas dar padidėtų. Bet kur buvo apstu nuodėmės, ten dar apstesnė tapo malonė,
21 kad kaip nuodėmė viešpatavo mirtimi, taip malonė viešpatautų teisumu amžinajam gyvenimui per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Leave a Reply