Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama vyriškas personažas
Patarlių 6 : 16 – 19
16 Šešių dalykų VIEŠPATS nekenčia, o septyni jam kelia pasibjaurėjimą:
17 išpuikusios akys, melagingas liežuvis, nekaltą kraują liejančios rankos,
18 nedoras pinkles rezganti širdis, pikta daryti skubančios kojos,
19 neteisingai liudijantis melagingas liudytojas ir šeimoje vaidus sėjantis žmogus.
1 Korintiečiams 11 : 1 – 2
1 Sekite mano pavyzdžiu, kaip ir aš seku Kristumi!
2 Aš jus giriu, kad jūs visame kame prisimenate mane ir tvirtai laikotės nurodymų, kokius esu jums davęs.
Psalmynas 1 : 1
1 Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimus, kas neina nusidėjėlių keliu ir nebendrauja su pašaipūnais,
1 Jono 2 : 3 – 4
3 Iš to patiriame, jog esame jį pažinę, kad laikomės jo įsakymų.
4 Kas sakosi jį pažinęs, bet jo įsakymų nesilaiko, tas melagis, ir nėra jame tiesos.
Patarlių 8 : 14
14 Turiu gerų patarimų ir sveikos nuovokos, turiu supratimo ir jėgų.
2 Tesalonikiečiams 3 : 6
6 Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu įsakome jums, broliai, vengti kiekvieno brolio, kuris netvarkingai gyvena ar nesilaiko mokslo, gauto iš mūsų.
Jono 6 : 67 – 71
67 Tada Jėzus paklausė Dvylika: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“
68 Simonas Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.
69 Mes įtikėjome ir pažinome, kad tu — Dievo Šventasis“.
70 Jėzus jiems atsakė: „Argi ne aš išsirinkau jus, Dvylika? Tačiau ir tarp jūsų vienas yra velnias“.
71 Jis turėjo omenyje Judą, Simono Iskarijoto sūnų. Šis, būtent vienas iš Dvylikos, turėjo jį išduoti.
Romiečiams 5 : 4
4 ištvermė — išmėgintą dorybę, išmėginta dorybė — viltį.
Psalmynas 14 : 1 – 4
1 Choro vadovui. Dovydo. Kvailys sau sako širdyje: „Dievo nėra!“ Tokie sugedę, jie daro šlykščius darbus; nėra nė vieno, kuris darytų gera.
2 VIEŠPATS žvelgia žemyn iš dangaus į žmoniją, norėdamas pamatyti, ar yra kas protingas ir ieškantis Dievo.
3 Visi nuklydę, visi panašiai sugedę; nėra nė vieno, kuris darytų gera, nė vienui vieno.
4 „Argi jie nežino, visi tie nedorėliai? Jie ryja mano tautą, ji — jų ryjama duona — ir VIEŠPATIES niekada nesišaukia“.
1 Korintiečiams 7 : 10 – 11
10 Susituokusiems įsakau ne aš, bet Viešpats, kad žmona nesiskirtų nuo vyro,
11 o jei atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikytų su vyru; taip pat ir vyras tegul nepalieka žmonos.
Izaijo 1 : 1 – 31
1 Regėjimas, kurį patyrė Amoco sūnus Izaijas, apie Judą ir Jeruzalę Judo karalių Uzijo, Jotamo, Ahazo ir Ezekijo dienomis.
2 Klausykitės, dangūs! Išgirsk, žeme! Tai VIEŠPATS kalba: „Užauginau, išauklėjau vaikus, o jie sukilo prieš mane!
3 Jautis pažįsta savo savininką, ir asilas — savo šeimininko ėdžias; tik Izraelis nežino, mano tauta nesupranta“.
4 Ak nuodėminga tauta, žmonės, apsikrovę nedorybėmis, piktadarių palikuonys, ištvirkę vaikai! Jie paliko VIEŠPATĮ, atmetė Izraelio Šventąjį, atsuko jam nugarą.
5 Kodėl vis dar norite būti mušami, kodėl nesiliaujate erzinti? Visa galva pasiligojusi, visa širdis alpstanti.
6 Nuo kojų padų iki viršugalvio neturite jūs sveikos vietos. Mėlynės, randai ir pūliuojančios žaizdos, nevalytos, netvarstytos, aliejumi nepateptos.
7 Jūsų šalis — tyrai, jūsų miestai sunaikinti ugnies; svetimieji jums regint ryja jūsų žemės derlių; ji — tyrai, lyg sunaikintoji Sodoma.
8 Siono duktė dabar lyg trobelė vynuogyne, lyg pašiūrė moliūgų sklype, lyg priešų apgultas miestas.
9 Jeigu Galybių VIEŠPATS nebūtų palikęs mums skurdaus likučio, mes būtume tarsi Sodoma, būtume panašūs į Gomorą.
10 Klausykitės VIEŠPATIES žodžio, Sodomos valdovai, išgirskite, ko mūsų Dievas moko, Gomoros žmonės!
11 „Negi man reikia jūsų aukų gausybės? — sako VIEŠPATS. — Man jau įgriso jūsų deginami avinai ir penimų veršių taukai; neteikia man malonumo jaučių, avių ir ožių kraujas.
12 Kai ateinate pamatyti mano veido, ar prašo to kas iš jūsų?
13 Netrypkite daugiau mano prieangių! Liaukitės aukoti bevertes atnašas, smilkalai kelia man pasibjaurėjimą. Jaunaties ir šabo, sueigų šaukimo, iškilmių su piktais darbais aš negaliu pakęsti.
14 Jūsų jaunatimis ir iškilmėmis aš šlykščiuosi; jie man našta, kurią pailsau nešti.
15 Kai jūs tiesite rankas, aš nukreipsiu savo akis nuo jūsų. Net jei ilgai melsitės, aš jūsų negirdėsiu. Jūsų rankos kruvinos!
16 Nusiplaukite ir būkite švarūs! Pašalinkite savo darbų blogį man iš akių, liaukitės darę pikta,
17 mokykitės daryti gera. Atsidėkite teisingumui, padėkite engiamajam, užstokite našlaitį, ginkite našlės bylą“.
18 VIEŠPATS sako: „Eikite šen, ir drauge pasvarstykime. Esate paraudę nuo nuodėmių, bet aš išbalinsiu jus kaip sniegą. Jūsų nuodėmės raudonos it kraujas, bet jos gali tapti baltos it vilna.
19 Jeigu dėsitės į širdį ir paklusite, tai valgysite krašto gėrybes,
20 bet jeigu atsisakote paklusti, tai jus sudoros kalavijas“. Pats VIEŠPATS kalbėjo!
21 Deja, ištikimasis miestas, kupinas teisingumo, tapo kekše! Kur teisumas klestėjo, ten dabar žmogžudžiai.
22 Tavo sidabras pavirto išdagomis, tavo vynas atskiestas vandeniu.
23 Tavo vadai sukčiai, vagių bičiuliai; kiekvienas jų mėgsta kyšius ir vaikosi dovanų. Jie negina našlaičio, našlės byla niekuomet jų nepasiekia.
24 Todėl sako Viešpats, Galybių DIEVAS, Izraelio Galingasis: „Ak, atsiskaitysiu su priešgynomis, išgiešiu apmaudą ant savo priešų!
25 Pakelsiu ranką prieš tave, išlydysiu tavo išdagas žaizdre, sunaikinsiu visą tavo šlaką.
26 Atkursiu jūsų teisėjus, kokie buvo senovėje, ir patarėjus, kokie buvo pradžioje. Tada tu būsi vadinama Teisumo miestu, ištikimuoju miestu“.
27 Sionas bus išgelbėtas per teismą, o atgailautojai — per teisumą.
28 Bet maištininkai ir nusidėjėliai bus drauge sutriuškinti; tie, kurie palieka VIEŠPATĮ, žus.
29 Tikrai gėdysitės dėl ąžuolų, kuriuos garbinote, ir rausite dėl miškelių, kuriuos buvote pamėgę,
30 nes būsite kaip ąžuolas nuvytusiais lapais, kaip sodas be vandens.
31 Sukrauti turtai bus kaip pakulos, o jų krovėjas — kaip kibirkštis. Abu sudegs kartu, ir nebus kam užgesinti.
2 Tesalonikiečiams 2 : 14 – 15
14 Tam jis ir pašaukė jus per mūsų Evangeliją, kad įgytumėte mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus garbę.
15 Todėl, broliai, tvirtai stovėkite ir laikykitės perduotų tiesų, kurių išmokote iš mūsų žodžių ar laiško.
Mato 9 : 6 – 8
6 Ir todėl, kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint galią žemėje atleisti nuodėmes, — čia jis kreipėsi į paralyžiuotąjį, — kelkis, pasiimk neštuvus ir eik namo!“
7 Šis atsistojo ir nuėjo namo.
8 Visa tai pamačiusios, minios išsigando ir šlovino Dievą, suteikusį tokią galią žmonėms.
1 Korintiečiams 11 : 27 – 30
27 Todėl kas nevertai valgo tos duonos ar geria iš Viešpaties taurės, tas nusikals Viešpaties Kūnui ir Kraujui.
28 Teištiria žmogus pats save ir tada tevalgo tos duonos ir tegeria iš tos taurės.
29 Kas valgo ir geria, to Kūno nepaisydamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą[11].
30 Todėl tarp jūsų daug silpnų bei ligotų ir nemaža užmigusių.
Patarlių 22 : 1
1 Geriau turėti gerą vardą negu didelius turtus; malonė vertesnė už sidabrą ar auksą.
Jono 6 : 55 – 59
55 Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.
56 Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame.
57 Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane.
58 Štai duona, nužengusi iš dangaus! Ji ne tokia, kokią protėviai valgė ir mirė. Kas valgo šią duoną — gyvens per amžius“.
59 Visa tai jis paskelbė, mokydamas Kafarnaumo sinagogoje.
Jono 20 : 19 – 23
19 Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“
20 Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį.
21 O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“.
22 Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią.
23 Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, — sulaikytos“.
Jono 6 : 50 – 71
50 O štai ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad, kas ją valgys, nemirtų.
51 Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną, gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę“.
52 Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“
53 O Jėzus jiems kalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės!
54 Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.
55 Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.
56 Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame.
57 Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane.
58 Štai duona, nužengusi iš dangaus! Ji ne tokia, kokią protėviai valgė ir mirė. Kas valgo šią duoną — gyvens per amžius“.
59 Visa tai jis paskelbė, mokydamas Kafarnaumo sinagogoje.
60 Tai išgirdę, daugelis jo mokinių sakė: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“
61 Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: „Jus tai piktina?
62 O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, užžengiantį ten, kur jis buvo pirmiau?!
63 Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, yra dvasia ir gyvenimas.
64 Bet kai kurie iš jūsų netiki“. Mat Jėzus iš pat pradžių žinojo ir kas netiki, ir kas jį išduos.
65 Jis dar sakė: „Štai kodėl aš jums sakiau: niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota Tėvo“.
66 Nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo.
67 Tada Jėzus paklausė Dvylika: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“
68 Simonas Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.
69 Mes įtikėjome ir pažinome, kad tu — Dievo Šventasis“.
70 Jėzus jiems atsakė: „Argi ne aš išsirinkau jus, Dvylika? Tačiau ir tarp jūsų vienas yra velnias“.
71 Jis turėjo omenyje Judą, Simono Iskarijoto sūnų. Šis, būtent vienas iš Dvylikos, turėjo jį išduoti.
Leave a Reply